Taip saldu, kad pykina

Ar kada teko susidurti su tokiais fainais ir saldžiais pardavėjais, kad net pykinti nuo tokių pradeda? Man taip. Neapsivėmiau, nes esu profesionalas ir save valdau, bet faktas, kad norėjau, kad toks pardavėjas kuo greičiau išsinešdintų iš mano akiračio. Apie ką aš čia? Apie FAMILIARUMĄ. Ar pardavėjas turi būti draugiškas, paprastas ir šiltas? Tikrai taip! Bet viskam yra ribos! Familiarumas yra kaip tik tai, kai tos ribos peržengtos. Jei jau pardavinėjate ir stengiatės būti draugiški (su kuo sveikinu, nes einate teisingu keliu) nepamirškite vieno paprasto dalyko – klientas NIEKADA nepamirš, kad pirmiausiai esate pardavėjas! O tik po to draugas, partneris ar dar kas nors. Nelaikykite kliento kvailiu manydami, kad gerai pagalandus liežuvį, išsitrynus save vazelinu ir panardžius po įvairias kliento vietas, klientas staiga ims ir pamirš kas Jūs esate ir pirks kaip iš kokio kunigo Kalėdaičius prieš Kalėdas. Būdami familiarūs verčiate vemti klientą (teisybės dėlei reikia pripažinti, kad kai kuriems tai visai patinka), žeminate save ir visą pardavėjo profesiją.

Pabaigai pavyzdys iš mano paties patirties, kaip vienas mano vadybininkas „sublizgėjo“ pasveikindamas klientę besilaukiant vaikelio. Labai jau fainas norėjo pasirodyti. Reikėjo pamatyti jo miną, kai klientė į sveikinimą atsakė, kad ji nieko nesilaukianti (paprasčiausiai artėjant žiemai pridėjo vieną kitą kilogramą)… Nepamirškite, visko turi būti su saiku. Draugiškumo su paprastumu – taip pat.